Grynieji pinigai ir mokėjimai krizės metu – piniginė su trimis skyreliais

Rudens atostogų šeštadienio priešpietė. Pirkinių vežimėlis pilnas užkandžių iškylai, eilė už jūsų ilga, o kortelių terminalas rodo pranešimą, kad neturi ryšio su banku. Priglaudžiate kortelę dar kartą. Tas pats. Aštuonmetis siūlo sumokėti per Swish, bet parduotuvė Swish nepriima, o telefone vis tiek tik sukasi ratukas.

Dažniausiai po ketvirčio valandos viskas baigiasi. Bet būtent tomis minutėmis pastebite, kiek iš tikrųjų turite mokėjimo būdų. Šis gidas – apie tai, kaip turėti daugiau nei vieną, kad sugedęs terminalas, mobilųjį ryšį išjungusi audra ar ilgesnis mokėjimo sistemų sutrikimas nesustabdytų maisto pirkimo.

Kiek laiko šeima turėtų išsiversti pati, aprašyta čia: kiek laiko reikia išsiversti pačiam. Šiame puslapyje kalbama apie piniginę.

Piniginė su trimis skyreliais

Įsivaizduokite šeimos mokėjimo būdus kaip piniginę su trimis skyreliais:

1. Kortelė – fizinė plastikinė kortelė su lustu ir PIN kodu.
2. Telefonas – tai Swish (švediška mobiliųjų mokėjimų programėlė), mobilioji piniginė ir Mobilt BankID (švediška elektroninė atpažintis telefone).
3. Grynieji – įvairių nominalų kupiūros ir monetos.

Taisyklė paprasta: bent vienas skyrelis turi veikti be elektros ir ryšio. Kortelė ir telefonas dažnai veikia, kai sutrinka viena iš sistemų, bet jie priklauso nuo elektros, ryšio arba abiejų. Grynieji veikia tol, kol yra kas juos priima. Todėl Riksbanken ir MCF visiems namų ūkiams rekomenduoja turėti visus tris ir retkarčiais jais naudotis.

Už kiekvieno skyrelio yra popierinis lapelis su svarbia informacija. Apie jį – žemiau.

Pirmas skyrelis: kortelė su lustu ir PIN kodu

Švedijoje nuo 2026 m. liepos 1 d. galioja Riksbanken, daugumos didžiųjų kortelių leidėjų, kortelių tinklų, mokėjimų priėmėjų ir mažmeninės maisto prekybos, vaistinių bei degalų sektoriaus susitarimas. Pagal jį kortele galima mokėti net tada, kai neveikia duomenų ryšys, iki septynių dienų. Tai galioja būtiniausių prekių pirkimui fizinėse parduotuvėse, pavyzdžiui, maisto, vaistų ir degalų degalinėse su darbuotojais.

Svarbu žinoti sąlygas:

• Lustas ir PIN kodas. Kortelę reikia įkišti į terminalą ir įvesti PIN kodą. Bekontaktis mokėjimas neprisijungus neveikia, kaip ir telefone laikomos kortelės.
• Vyresniems nei 18 metų. Susitarimas taikomas daugumai vyresnių nei 18 metų kortelių turėtojų. Jei turite paauglį su savo kortele, ta kortelė gali nustoti veikti.
• Sumos riba. Lustas pats patvirtina pirkinį iki tam tikros ribos. Todėl nepirkite didelio apsipirkimo viena operacija.
• Parduotuvei reikia elektros. Neprisijungus reiškia be ryšio, o ne be elektros. Jei parduotuvėje nėra elektros, neveikia nei kasa, nei terminalas.

Dažniausia problema – ne technika, o tai, kad po kelerių bekontakčio mokėjimo metų pamirštamas PIN kodas.

Patarimas: Kartą per mėnesį sumokėkite lustu ir PIN kodu, pavyzdžiui, pirkdami ką nors jaukiam penktadienio vakarui. Tada kodą prisiminsite tą dieną, kai jo prireiks, ir laiku pastebėsite, jei kortelės galiojimas baigėsi.

Riksbanken taip pat rekomenduoja turėti dviejų skirtingų kortelių tinklų korteles, o MCF pataria turėti sąskaitas skirtinguose bankuose. Jei sutrinka pas vieną paslaugos teikėją, kita kortelė gali ir toliau veikti.

Antras skyrelis: telefonas, Swish ir BankID

Swish veikia per kitas sistemas nei mokėjimai kortelėmis. Todėl, kai stringa kortelės, Swish gali veikti. Tačiau telefono skyrelis turi dvi silpnas vietas.

Pirmoji – ryšys. Swish ir Mobilt BankID reikia ryšio. Dingus elektrai mobilusis ryšys veikia tik tol, kol bokštai turi rezervinio maitinimo, o jo dažnai užtenka tik ribotą laiką. Riksbanken 2026 m. pradėjo tirti, ar Swish galėtų gauti funkciją, veikiančią neprisijungus, bet šiuo metu tokios nėra.

Antroji – baterija. Išsikrovęs telefonas – tuščia piniginė, ypač tam, kas visas korteles laiko mobiliojoje piniginėje. Visada turėkite su savimi fizinę kortelę, o namuose – įkrautą išorinę bateriją. Daugiau apie tai, kaip išlaikyti telefoną gyvą: ryšys, kai neveikia tinklas.

BankID – tai raktas į banką, bet ir į daugelį kitų dalykų. Todėl MCF pataria visiems turėti daugiau nei vieną elektroninės atpažinties būdą, pavyzdžiui, banko kodų generatorių kaip atsarginį. Išsiaiškinkite, ar jūsų bankas tokį siūlo ir kur jis laikomas.

Trečias skyrelis: grynieji

Riksbanken rekomenduoja laikyti namuose įvairių nominalų grynųjų, kad jų užtektų maistui ir būtiniausiems dalykams savaitei. Bankas nurodo orientacinę sumą vienam suaugusiajam, kurią rasite Riksbanken ir MCF puslapiuose apie pasirengimą mokėjimams, ir kartu sako, kad net mažesnė suma daro skirtumą. Kiek reikia būtent jūsų šeimai, priklauso nuo to, kiek jūsų yra ir ką jau turite namuose. Kai nuolat atnaujinamos maisto atsargos gerai papildytos, grynųjų reikia tik tam, kas baigiasi, pavyzdžiui, pienui, duonai ir sauskelnėms.

Rinkitės smulkias kupiūras. Sutrikimo metu parduotuvei gali trūkti grąžos, o stambią kupiūrą už litrą pieno bus sunku iškeisti. Įsidėkite ir mažą maišelį monetų.

Kur priimami grynieji?

Nuo 2026 m. liepos 1 d. Švedijoje galioja naujas įstatymas. Maisto parduotuvės ir vaistinės privalo priimti kupiūras ir monetas fizinėse prekybos vietose su kasininku, iki tam tikros sumos už pirkinį ir ne daugiau kaip 25 monetas. Yra išimčių. Pavyzdžiui, parduotuvė neprivalo priimti grynųjų, jei negali būti užtikrintas saugumas. Įstatyme nenumatytos sankcijos, todėl kai kurios parduotuvės vis tiek atsisako. Todėl net mokėdami grynaisiais turėkite atsargai kortelę su PIN kodu.

Taigi įstatymas netaikomas savitarnos kasoms, kavinėms, drabužių parduotuvėms ir viešajam transportui. Ten vis dar galima atsisakyti grynųjų. Atstumas iki artimiausio bankomato labai skiriasi, ypač kaime, todėl grynųjų išsiimkite ramiai, o ne tą dieną, kai to nori ir visi kiti.

Patikrinkite stalčių su senais pinigais

Daugelis turi stiklainį senų monetų ar voką iš seniai buvusios kelionės. Patikrinkite juos. Galioja tik dabartinės kupiūros ir vienos, dviejų, penkių ir dešimties kronų monetos. Senojo dizaino monetų iškeisti visai negalima, o negaliojančias kupiūras galima iškeisti tik Riksbanken, kuris paraiškas priima iki 2027 m. birželio 30 d.

Kaip laikyti grynuosius namuose

Grynuosius jums turi būti lengva rasti, o visiems kitiems – sunku.

1. Būste. Ne rūsio sandėliuke, ne palėpėje ir ne automobilyje. Namų draudimas už ten laikomus daiktus dažnai atlygina mažiau.
2. Sandariame maišelyje. Vandens nuotėkis ar spintelėje sudužęs butelis popierių sugadina greitai.
3. Dviejose vietose. Grynuosius padalykite į du vokus. Jei vienas dings, liks kitas.
4. Žino du suaugusieji. Abu namų ūkio suaugusieji turi žinoti, kur yra vokai. Daugiau niekam to žinoti nereikia.
5. Patikrinkite draudimą. Įsilaužimo ar gaisro atveju namų draudimas atlygina tik ribotą grynųjų sumą, o nelaimingų atsitikimų apsauga pinigams dažniausiai netaikoma. Perskaitykite savo sutarties sąlygas.

Patarimas: Su grynųjų voku elkitės kaip su maisto atsargomis. Paimkite kupiūrą į sendaikčių turgų ar ledų kioską, o kitą kartą apsipirkdami papildykite. Tada visa šeima pripras prie grynųjų, ir tai skatina ir Riksbanken.

Popierinis lapelis už skyrelių

Jei telefonas išsikrovęs, kontaktų sąrašo nėra. Todėl parašykite popierinį lapelį ir įdėkite jį į grynųjų voką ir į evakuacijos krepšį (go-bag):

• svarbiausių šeimos sąskaitų numeriai
• banko telefono numeris ir numeris kortelėms blokuoti
• draudimo bendrovės numeris ir draudimo poliso numeris
• vienas kito telefono numeriai, darželio, mokyklos ir toliau gyvenančio giminaičio numeriai.

Ant lapelio niekada nerašykite PIN kodų, slaptažodžių ar BankID ir kodų generatoriaus kodų. Lapelis su sąskaitų numeriais, jei pasimestų, nepavojingas. Lapelis su kodais – pavojingas. Taip pat atminkite, kad sukčiai mėgsta pasinaudoti neramiomis situacijomis. Joks bankas ar institucija neskambina ir neprašo pasakyti kodų ar patvirtinti tapatybės per BankID.

Kalbėkitės su vaikais apie pinigus

Ikimokyklinio amžiaus vaikui pinigai – tai kažkas, kas gyvena telefone. Todėl sutrikimas gali atrodyti keistas, bet tai ir gera proga išmokyti ko nors naujo.

• Leiskite vaikams mokėti grynaisiais. Sendaikčių turguje, kioske prie paplūdimio ar kavinėje po slidinėjimo. Leiskite šešiamečiui suskaičiuoti monetas ir paimti grąžą.
• Paaiškinkite be dramos. „Kartais kortelių aparatai nustoja veikti, maždaug kaip namuose sutrinka wifi. Tada turime tikrų pinigų atsargai.“ Daugiau nieko nereikia.
• Duokite užduotį. Leiskite vyresniam vaikui sutrikimo metu apsiperkant prižiūrėti monetų maišelį ar čekius.
• Vokas – tik suaugusiesiems. Vaikams reikia žinoti, kad yra pinigų atsargai, o ne kur jie laikomi.

Daugiau patarimų, kaip kalbėtis su vaikais apie krizes: pasirengimas su vaikais ir šeima. Daugiau apie elektros dingimą apskritai: elektros dingimas: kaip išsiversti.

Išbandykite kokį nors įprastą šeštadienį

Pasirinkite laisvą dieną ir nupirkite savaitgalio maistą be bekontakčio mokėjimo ir be telefono. Vienoje parduotuvėje sumokėkite lustu ir PIN kodu, kitoje – grynaisiais. Po to žinosite, ar prisimenate PIN kodus, ar grynųjų užteko, ar turėjote pakankamai smulkių kupiūrų ir ar lapelis su telefono numeriais yra ten, kur turi būti. Tada trys piniginės skyreliai bus užpildyti tą dieną, kai terminalas nutils iš tikrųjų.