Trumpas atsakymas
Vienos ribos nėra, nes lemia vėjas ir nejudrumas, o ne vien termometras. Įprasta nykščio taisyklė: vaikai iki trejų metų lieka viduje, kai, įskaičiavus vėją, jutiminė temperatūra yra minus 10 ar žemesnė, o vyresni vaikai, kai jaučiasi kaip minus 15, lauke būna tik trumpai. Esant maždaug minus 27 laipsniams ir šalčiau, sparčiai didėja pavojus: nušalimas.
Kaip šalta jaučiasi su vėju – SMHI vėjo atvėsinimo lentelė
| Vėjas | 0 laipsnių | Minus 5 | Minus 10 | Minus 15 | Minus 20 | Minus 25 |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 m/s | −2 | −8 | −14 | −20 | −26 | −32 |
| 5 m/s | −5 | −11 | −17 | −24 | −30 | −36 |
| 10 m/s | −7 | −14 | −20 | −27 | −34 | −40 |
| 15 m/s | −8 | −15 | −22 | −29 | −36 | −43 |
Skaičiai rodo, kaip šalta jaučiasi plika oda. Priešpriešinis vėjas leidžiantis šlaitu laikomas vėju. Maždaug nuo minus 27 ir žemiau nušalimo rizika sparčiai didėja, o vaikai jautresni nei suaugusieji.
Pusė devynių, o termometras už namelio lango rodo minus 14. Kaime nė vėjelio, dūmai iš kaminų kyla tiesiai į viršų, o vaikai su apatiniais šiltais drabužiais valgo košę. Tokį rytą kiekviename kalnų namelyje ore tvyro tas pats klausimas: ar šiandien eisime laukan? Atsakymo termometras neparodys. Jis slypi tame, kaip stipriai pučia viršūnėje, kaip greitai vaikai važiuoja ir kiek laiko jie nejudėdami sėdi keltuve. Šis gidas būtent apie tai – apie šaltį ant slidinėjimo šlaito su vaikais. Bendrų patarimų apie slidinėjimo dieną su vaikais rasite čia: Patarimai ir rekomendacijos slidinėjimo kelionei su vaikais.
Trys šalčio rankenėlės: laipsniai, vėjas ir nejudrumas
Įsivaizduokite šaltį kaip tris rankenėles, kurios kartu lemia, kaip šalta bus vaikui:
- Laipsniai – tai, ką rodo termometras.
- Vėjas – orų vėjas ir priešpriešinis vėjas, kai vaikas važiuoja. Jis pirmiausia atvėsina pliką odą, skruostus, nosį ir ausis.
- Nejudrumas – kiek laiko vaikas sėdi nejudėdamas. Keltuve, rogutėse, nešioklėje ir eilėje kūnas pagamina daug mažiau šilumos nei tada, kai vaikas juda.
Laipsnių pakeisti negalite, bet kitas dvi rankenėles pasukti galite. Galite rinktis šlaitus miške, o ne atvirose kalnų plynėse, trumpus keltuvus, o ne ilgąjį į viršūnę, ir trumpus važinėjimus su pertraukomis, o ne ilgą priešpietį. Todėl tie patys minus 14 gali reikšti ir puikią slidinėjimo dieną, ir dieną, kai geriau likti viduje.
Vėjas ir priešpriešinis vėjas – ką iš tiesų jaučia skruostai
Lentelė: termometras plius vėjas
SMHI (Švedijos meteorologijos ir hidrologijos institutas) apskaičiuoja vėjo atvėsinimo temperatūrą, kuri rodo, kaip šaltai oras jaučiasi plika oda, kai pučia vėjas. Esant minus 10 laipsnių ir vos 2 metrams per sekundę, jaučiasi kaip minus 14. Esant 10 metrų per sekundę, tie patys minus 10 jaučiasi kaip minus 20. Visą lentelę rasite langelyje apie tai, kaip šalta jaučiasi su vėju.
Verta žinoti dvi ribas. Kol jutiminė temperatūra ne žemesnė nei maždaug minus 10, nušalimo rizika maža. Žemiau maždaug minus 27 ji sparčiai didėja, ir tada rizika, kad plika oda nušals, yra didelė jau per pusvalandį. Vaikai jautresni nei suaugusieji, todėl jiems reikia didesnės atsargos.
Priešpriešinis vėjas ant šlaito
Vėjo atvėsinimo lentelė remiasi orų vėju, tačiau ant slidinėjimo šlaito į veidą pučia net ir ramią dieną. Priešpriešinis vėjas skaičiuojamas maždaug kaip vėjas:
| Greitis šlaite | Priešpriešinis vėjas | Esant minus 10, jaučiasi maždaug kaip |
|---|---|---|
| 10 km/h | šiek tiek mažiau nei 3 m/s | minus 15 |
| 20 km/h | šiek tiek daugiau nei 5,5 m/s | minus 18 |
| 30 km/h | šiek tiek daugiau nei 8 m/s | minus 20 |
| 40 km/h | šiek tiek daugiau nei 11 m/s | minus 21 |
Jei vaikas važiuoja prieš vėją, priešpriešinis vėjas ir orų vėjas susideda. Skaičiai apytiksliai, todėl verčiau skaičiuokite kiek šalčiau, nei rodo lentelė. Išvada paprasta: vaiko, kuris ramią dieną, esant minus 15, greitai leidžiasi šlaitu, skruostai gali jausti apie minus 24. Kūnas nuo judėjimo sušyla, bet veidas – ne.
Patarimas: Slidinėjimo akiniai ir plona mova ant kaklo ir skruostų apsaugo nuo priešpriešinio vėjo. Mova neturi dengti burnos – sudrėkusi nuo kvėpavimo, ji ne šildo, o vėsina ir gali prisidėti prie nušalimo.
Keltuvas – tas pats vėjas, bet jūs sėdite nejudėdami
Keltuve kūnas nustoja dirbti. Vaikas kelias minutes sėdi nejudėdamas, dažnai aukštai, kur pučia stipriau. Neretai kaime būna ramu, o viršūnėje pučia smarkiai, todėl keltuvų bendrovės orus matuoja keliose kalno vietose. Ilgas kėlimasis į viršūnę vėjuotą dieną dažnai būna šalčiausia dienos akimirka.
Padeda du dalykai:
- Rinkitės trumpesnius keltuvus ir žemesnius šlaitus šalčiausiomis dienomis, geriausia miške, kur yra užuovėja.
- Pasiruoškite prieš keltuvą. Dar eilėje užsitraukite movą, nusileiskite slidinėjimo akinius ir užsisekite striukę. Keltuve vaikas gali judinti kojų pirštus ir ploti pirštinėmis, kad neprarastų šilumos.
Šalikams ir laisvoms virvelėms keltuve ne vieta. Jos gali užkliūti. Per galvą maunama kaklo mova atlieka tą patį darbą be jokios rizikos.
Viršūnė ar slėnis? Slėnyje gali būti šalčiausia
Giedrą ir ramų rytą šaltas oras gali susikaupti pačioje slėnio apačioje. Tai vadinama inversija. Be to, temperatūra dar kurį laiką krenta ir po saulėtekio. Levyje apatinėje stotyje gali būti minus 25, o viršūnėje – beveik nulis laipsnių. Todėl tikrinkite viršūnės prognozę, o ne vien termometrą prie namelio. Tokį rytą gali būti protinga prieš išeinant palaukti iki priešpiečio. Daugiau apie šaltį Laplandijoje rasite čia: Levi su vaikais.
Koks šaltis per didelis? Esamos ribos
Darželių šalčio ribos
Daugelis tėvų yra girdėję, kad darželis neina į lauką, kai temperatūra nukrenta žemiau tam tikros ribos. Švedijoje bendros nacionalinės ribos darželiams nėra. Darželiai patys vertina situaciją, ir šalčiausiomis dienomis daugelis išeina trumpam arba lieka viduje.
Norvegijoje kelios savivaldybės, tarp jų Bergenas ir Trondheimas, darželiams yra surašiusios aiškias rekomendacijas, ir jomis galima vadovautis ir ant slidinėjimo šlaito:
- Vaikai iki trejų metų neturėtų būti lauke, kai, įskaičiavus vėją, jutiminė temperatūra yra minus 10 ar žemesnė.
- Vyresni vaikai lauke gali būti, kol jutiminė temperatūra ne žemesnė nei minus 15, bet tik trumpai ir apsaugoti nuo nušalimo.
- Nejudantys vaikai neturėtų būti lauke šaltyje.
- Vaikai, sergantys astma ir vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, reikia vertinti atskirai, nes šaltis gali pabloginti astmą.
Atkreipkite dėmesį, kad ribos taikomos jutiminei temperatūrai. Dieną, kai yra minus 8 ir pučia 5 metrai per sekundę, jau jaučiasi kaip minus 15.
Keltuvų šalčio ribos
Slidinėjimo kurortai turi savo ribas, ir jos iš dalies susijusios su saugumu, jei keltuvas sustotų ir žmonėms tektų laukti ar būti evakuojamiems šaltyje. Kåbdalis kurorte krėslinis keltuvas uždaromas esant minus 20, o tempiamieji keltuvai paprastai veikia ir tada, kai šalčiau, tačiau per didelius šalčius gali būti uždaryti. Borgafjällbackarna šalčio riba – minus 23, o Levyje keltuvai uždaromi, kai viršutinėje stotyje būna minus 25.
Laikykite tai viršutine riba, o ne rekomendacija. Tai, kad keltuvai veikia, dar nereiškia, kad diena tinka trimečiui.
Mažiausieji rogutėse ir nešioklėje sušąla labiausiai
Tas, kuris tempia rogutes ar neša vaiką, sušyla ir suprakaituoja. Vaikas rogutėse ar nešioklėje sėdi visiškai nejudėdamas, o vėjas jį pučia toks pat kaip suaugusįjį. Tai šalčiausia vieta visoje šeimoje, o vaikas dažniausiai negali pasakyti, kad jam šalta.
Nešioklėje greitai sušąla tai, kas kyšo: kojos, pėdos, rankos ir veidas. Liemenį šildo suaugusiojo kūnas, bet tai lengvai suklaidina tą, kuris tikrina pilvuką. Nešioklė tinka pasivaikščiojimui šlaito papėdėje – niekada neslidinėkite su vaiku nešioklėje. Kodėl, ir kaip ant šlaito pasikeisti su kūdikiu, rasite čia: slidinėjimo atostogos su vaikais.
Rogutėse vaikui reikia šilumą izoliuojančio pagrindo, šilto miegmaišio ir apsaugos nuo vėjo. Dažnai tikrinkite vaiką – šiltos rankos ir pėdos reiškia, kad jam gerai, o suprakaitavęs sprandas – kad per daug drabužių. Saugokitės ir nelygaus reljefo, nes kratymas gali pakenkti mažiems vaikams. Rogutėms vieta rogučių kalnelyje ir pasivaikščiojimuose šalia šlaito – daugelis kurortų jų į trasas neleidžia.
Trys ribos mažiausiems:
- Naujagimiai turi likti viduje, kai pučia vėjas ir labai šalta.
- Vaikai iki trejų metų lieka viduje, kai jutiminė temperatūra yra minus 10 ar žemesnė.
- Nejudančiam vaikui – rogutėse, nešioklėje ar vežimėlyje – reikia trumpesnių buvimo lauke tarpų ir dažnesnių patikrinimų nei broliams ir sesėms, kurie slidinėja patys.
Sluoksnius, pirštines ir kitą įrangą rasite čia: slidinėjimo kelionės su vaikais daiktų sąrašas.
Patikrinimas prieš kiekvieną kėlimąsi keltuvu
Nušalimą sunku pastebėti pačiam, nes dingsta jutimas. Todėl turi pažiūrėti suaugęs. Paverskite tai įpročiu prieš kiekvieną kėlimąsi keltuvu:
- Apžiūrėkite skruostus, nosį ir ausis. Balti lopai – pirmasis nušalimo požymis.
- Paprašykite vaiko pajudinti rankų ir kojų pirštus ir pasakyti, ar juos jaučia.
- Pačiupinėkite sprandą ar kaktą. Jei ten vaikas šaltas, vadinasi, per šalta. Jei sprandas suprakaitavęs, vaikas per šiltai aprengtas ir per kitą pertrauką greitai sušals.
- Paklauskite, ar nesušlapo pirštinės ir kojinės. Drėgmė vaiką vėsina, todėl iškart pakeiskite.
Mažiems vaikams sušalus, jie dažnai dreba, išblyksta ir labiausiai nori stovėti vietoje. Vaikas, kuris nustoja žaisti ir tik stovi laukdamas, greičiausiai sušalo. Daugiau ženklų, kad laikas baigti, rasite čia: kaip išmokyti vaikus slidinėti.
Patarimas: Tą rytą neplaukite vaikui veido ir netepkite jo įprastu kremu. Tai pašalina natūralią odos apsaugą nuo šalčio. Jei esant minusinei temperatūrai odą reikia patepti, rinkitės visiškai bevandenį kremą.
Nušalimo požymiai – ir ką daryti
Paviršinis nušalimas
Paviršinis nušalimas prasideda tuo, kad oda pabąla ir atšąla, o toje vietoje dingsta jutimas. Atšildant gali dilgčioti, deginti ir skaudėti, oda gali paraudonuoti, patinti, kartais atsiranda pūslių. Dauguma paviršinių nušalimų sugyja savaime.
Gaminimas:
- Eikite į vidų arba užuovėją kuo greičiau.
- Perrenkite vaiką sausais drabužiais ir duokite atsigerti ko nors šilto.
- Iškart šildykite oda prie odos. Priglauskite šiltą delną prie skruosto. Pirštus šildykite pažastyje, o kojų pirštus – prie suaugusiojo pilvo.
- Tęskite, kol grįš spalva ir jutimas, net jei skauda.
Netrinkite sniegu
Senas patarimas patrinti pabalusį skruostą sniegu yra klaidingas. Nemasažuokite pažeistos vietos ir nenaudokite sniego, nes jis atvėsina dar labiau. Taip pat neskubinkite šildymo karštu vandeniu ar kuo nors įkaitintu, nes galima pažeisti odą. Tegul darbą atlieka kito kūno šiluma.
Gilus nušalimas – kreipkitės į medikus
Gilų nušalimą atpažinsite iš to, kad oda kieta ir gelsvai balta, atsiranda tamsių, krauju pripildytų pūslių, kūno dalį sunku pajudinti arba spalva ir jutimas negrįžta po valandos šildymo.
- Atsiradus pūslėms ar giliam nušalimui: nedelsdami kreipkitės į sveikatos centrą ar budinčių gydytojų kabinetą, o kai jie nedirba – į skubios pagalbos skyrių.
- Jei vaikas nušalo pėdas, jam negalima ant jų vaikščioti.
- Gilų nušalimą šildykite tik tada, jei galite jį išlaikyti šiltą, kol sulauksite medikų pagalbos. Jei nušalusi vieta atšyla, o paskui vėl sušąla, pažeidimas tampa sunkesnis.
- Paviršinį nušalimą, kuris neužgijo per dvi savaites, turi apžiūrėti sveikatos centro gydytojas.
- Jei abejojate, patarimo skambinkite 1177 (Švedijos sveikatos informacijos linija, telefonu 1177).
Nušalusi vieta kurį laiką po to būna ypač jautri. Saugokite ją nuo šalčio, kol sugis – tai gali reikšti dieną namuose.
Kai tai daugiau nei šalti skruostai: hipotermija
Hipotermija – tai būklė, kai per daug atšąla visas kūnas. Vaikas, kuris budrus ir dreba, yra lengvai peršalęs: eikite į vidų, nuvilkite šlapius drabužius, aprenkite sausais ir šiltais ir laikykite vaiką šilumoje. Vaikas, kuris nustoja drebėti ir tampa vangus, tylus ar sutrikęs, yra peršalęs sunkiau. Skambinkite 112. Su vaiku elkitės atsargiai, geriausia, kad jis gulėtų, saugokite nuo vėjo ir šalčio ir pridėkite šilumos prie kūno, bet ne tiesiai prie odos.
Pertraukos ir šildomi nameliai
Vaikams, ilgai būnantiems šaltyje, reikia reguliariai užeiti į vidų ir sušilti. Kiek laiko įvairaus amžiaus vaikai ištveria įprastą dieną, rasite čia: slidinėjimo atostogos su vaikais – šaltyje laikas lauke trumpėja. Kaip dažnai – priklauso nuo rankenėlių. Ramią dieną, esant minus 8, gal užteks pietų ir dar vienos pertraukos. Vėjuotą dieną, kai jaučiasi kaip minus 15, buvimas lauke trumpas: pora nusileidimų, į vidų, sušilti, ir vėl laukan.
Pertrauką pagerina trys dalykai:
- Viduje prasekite drabužius. Nuimkite kepurę ir pirštines ir prasekite striukę ar kombinezoną. Jei vaikas šildomame namelyje suprakaituoja, išėjus laukan jis sušąla greičiau.
- Persimaukite sausas pirštines. Todėl kiekvienam vaikui reikia dviejų porų.
- Išeikite, kol vaikas dar nepradėjo nekantrauti. Po trumpos pertraukos vėl išeiti lengviau nei po ilgos.
Daugelyje vaikų zonų yra šildomų namelių, ir jie pastatyti būtent tam. Šalčiausiomis dienomis rinkitės šlaitus netoli šildomo namelio, o ne didįjį šlaitą toli nuo visko. Kaip rasti kurortą, kuriame vaikų zona ir šildomi nameliai yra vienoje vietoje, aprašyta čia: kaip pasirinkti tinkamą slidinėjimo kurortą.
Maistas ir gėrimai šaltyje
Neikite į šaltį su vaiku, kuris seniai nevalgė. Sotūs pusryčiai prieš pirmąjį nusileidimą ir kas nors užkąsti per kiekvieną pertrauką šaltą dieną yra tokia pat apranga kaip drabužiai.
- Karštas gėrimas termose. Šiltas gėrimas padeda vaikui sušilti. Mažiausiems neduokite per karšto gėrimo – atskieskite šaltu, kad būtų drungnas. karštas šokoladas po dienos ant šlaito paprastai priverčia trumpam prisėsti net ir pavargusius vaikus.
- Šalčiui atsparus maistas. Sumuštiniai ir batonėliai sušalę sukietėja. Neškite juos vidinėje kišenėje arba kuprinėje arčiau nugaros.
- Šilti pietūs viduje. Sriuba ar troškinys šildomame namelyje arba pietūs savo namelyje, jei jis netoli šlaito. Paprastų receptų visai savaitei rasite čia: maistas slidinėjimo kelionėje.
- Ir vandens. Vandens butelis kuprinėje gali užšalti ties kamšteliu. Laikykite jį apverstą, tada pirmiausia neužšals ten, iš kur vaikas gers.
Kai liekate viduje
Likti viduje – ne nesėkmė. Slidinėjimo savaitė su vaikais natūraliai apima dieną ar dvi namelyje, baseine ar trumpesniame pasivaikščiojime netoli namų. Idėjų rasite čia: slidinėjimo atostogos be slidinėjimo.
Likite viduje arba apsiribokite trumpu buvimu prie namelio, kai:
- Turite naujagimį, o lauke pučia vėjas ir labai šalta.
- Kartu eina vaikai iki trejų metų, o jutiminė temperatūra – minus 10 ar žemesnė.
- Jutiminė temperatūra žemesnė nei minus 15 – tai galioja vyresniems vaikams, ypač jei viršūnėje pučia vėjas.
- Prognozė rodo jutiminę temperatūrą, žemesnę nei minus 27. Tada nušalimo rizika sparčiai didėja visiems.
- Keltuvai uždaryti dėl šalčio. Vadinasi, pats kurortas įvertino, kad per šalta sėdėti nejudant keltuve.
- Vaikas turi nušalimą, kuris dar neužgijo, arba astmą, kuri šaltyje paprastai paūmėja.
- Negalite išlaikyti vaiko sauso, pavyzdžiui, kai pirštinės jau šlapios, o atsarginių nėra.
Apie dažnas klaidas, pavyzdžiui, per mažai pirštinių ar per ilgai suplanuotas dienas, skaitykite čia: dažniausios klaidos slidinėjimo kelionėje. Jei su vaikais važiuojate pirmą kartą, likusį planavimą palengvins pirmoji slidinėjimo kelionė su vaikais. O kas nori žinoti, kaip išlaikyti šilumą namuose dingus elektrai, ras tai čia: šiltas kambarys.
Šalčio patikrinimas – prieš kiekvieną kėlimąsi keltuvu
Dažnai užduodami klausimai
Koks šaltis vaikams ant slidinėjimo šlaito dar priimtinas?
Švedijoje tokios taisyklės nėra, bet pagal Norvegijos savivaldybių rekomendacijas darželiams nykščio taisyklė yra tokia: vaikai iki trejų metų lauke nebūna, kai, įskaičiavus vėją, jutiminė temperatūra yra minus 10 ar žemesnė, o vyresni vaikai lauke būna trumpai, kol ji ne žemesnė nei minus 15. Įskaičiuokite vėją ir priešpriešinį vėją, o ne vien termometrą.
Kas yra vėjo atvėsinimas?
Vėjo atvėsinimas parodo, kaip šaltai oras jaučiasi plika oda, kai pučia vėjas. Minus 10 laipsnių ir 5 metrai per sekundę jaučiasi kaip minus 17. Ant slidinėjimo šlaito skaičiuojamas ir priešpriešinis vėjas – jei vaikas važiuoja 20 kilometrų per valandą greičiu, į veidą pučia maždaug 5,5 metro per sekundę, net ir ramią dieną.
Kaip atrodo nušalimas vaikui?
Pirmasis požymis – balti, šalti lopai ant skruostų, nosies ar ausų, o toje vietoje dingsta jutimas. Odai atšylant, ji gali dilgčioti, deginti, paraudonuoti ir patinti. Kieta, gelsvai balta oda ar tamsios pūslės – gilaus nušalimo požymiai, kai reikia medikų pagalbos.
Ar nušalusį skruostą reikia trinti sniegu?
Ne. Pažeistos vietos masažuoti negalima, o sniegas dar ir atvėsina labiau. Vietoj to šildykite oda prie odos – šiltu delnu prie skruosto, pirštus pažastyje – kol grįš spalva ir jutimas.
Ar šaltą dieną ant slidinėjimo šlaito galima būti su kūdikiu nešioklėje?
Niekada neslidinėkite su vaiku nešioklėje – slidinėjimo kurortų šakos organizacija griežtai to nerekomenduoja, nes kritimas vaikui pavojingas. Nešioklė tinka pasivaikščiojimui šlaito papėdėje. Net ir ten vaikas nejuda, o kojos, pėdos, rankos ir veidas greitai sušąla. Su naujagimiais liekama viduje, kai pučia vėjas ir labai šalta.
Ar keltuvai uždaromi, kai per šalta?
Daugelis keltuvų turi šalčio ribą. Kåbdalis krėslinis keltuvas uždaromas esant minus 20, Borgafjällbackarna šalčio riba – minus 23, o Levyje keltuvai uždaromi, kai viršutinėje stotyje būna minus 25. Ribos skiriasi priklausomai nuo kurorto ir keltuvo.
