Kai nutinka nelaimė, o profesionali pagalba vėluoja, lemiamą reikšmę įgauna ramybė, struktūra ir pagrindiniai principai.
Kai nutinka nelaimė, o profesionali pagalba gali vėluoti, svarbiausia ne padaryti viską, o atlikti tinkamus veiksmus tinkama tvarka. Pirmoji pagalba krizės metu – tai struktūros kūrimas patiriant stresą, gyvybei pavojingų būklių prioritetas ir laiko išlošimas, kol perims greitoji pagalba, gelbėjimo tarnyba ar gydytojai.
Šis gidas yra mūsų gidų rinkinio apie Pasirengimas krizėms ir prepingas dalis ir papildo tiek kasdienes žinias, tiek konkrečioms aplinkoms skirtus gidus.
Svarbi teisinė informacija
Šis straipsnis parašytas informavimo ir orientavimo tikslais. Turinys nepakeičia pirmosios pagalbos mokymų, sveikatos priežiūros ar gelbėjimo tarnybų. Nelaimės atveju kiekvienas asmuo atsako už tai, kad veiktų pagal savo žinias ir galiojančių įstatymų ribose. Įvykus rimtai nelaimei, profesionalią pagalbą reikia kviesti kuo anksčiau.
Pagrindinis vadovas, apimantis dažniausias kasdienes situacijas: Pirmoji pagalba – kasdienės žinios. Gamtai ir didesniems atstumams iki pagalbos: Pirmoji pagalba žygiuojant Švedijoje. Judrioms aplinkoms, tokioms kaip kelionės, eismas ir išvykos: Pirmoji pagalba – kelionėje, nuotykiuose ir išvykose.
Ką iš tikrųjų reiškia pirmoji pagalba krizės metu
Pirmoji pagalba – tai pirmieji veiksmai, kol darbą perima profesionalūs medikai. Krizės metu tikslas retai būna „išspręsti“ problemą – tikslas yra:
- gelbėti gyvybę
- neleisti būklei pablogėti
- palaikyti stabilumą, kol atvyks pagalba
- palaikyti žmogų šiltą, ramų ir nuolat jį stebėti
Baigtį dažnai lemia pirmosios minutės, ypač sustojus širdžiai, užsikimšus kvėpavimo takams, gausiai kraujuojant, esant sunkiai hipotermijai ir ištikus insultui.
Pirmoji minutė: susikurkite struktūrą ir kontrolę
Kai kas nors nutinka, kūnas reaguoja stresu. Normalu, kad susiaurėja matymo laukas, pradedama drebėti ar sustingstama iš išgąsčio. Paprasta tvarka padeda „pradėti veikti“.
Pagrindinė tvarka, kurios galite laikytis
- Įsitikinkite, kad jums patiems saugu ir vieta nėra pavojinga
- Užmegzkite kontaktą su nukentėjusiuoju ir greitai įvertinkite padėtį
- Įvertinkite gyvybei pavojingas būkles
- Pagalbą kvieskite anksti, o jei esate keli – pasiskirstykite užduotimis
Jei esate keli: paskirkite vieną, kuris skambina pagalbos telefonu, kitą, kuris atneša pirmosios pagalbos rinkinį, ir dar vieną, kuris pasitinka gelbėtojus.
Kvieskite pagalbą anksti ir aiškiai
Esant sunkiems simptomams, 112 skambinkite anksti. Krizės metu pagalba gali vėluoti – bet įtarus gyvybei pavojingą būklę, pirmiausia visada reikia kviesti pagalbą.
Skambindami 112 pasakykite:
- kas nutiko (trumpai ir aiškiai)
- kur esate (adresas, vietos aprašymas, jei įmanoma – koordinatės)
- kiek yra nukentėjusiųjų
- ar žmogus sąmoningas, normaliai kvėpuoja, gausiai kraujuoja ar yra sušalęs
Greitas prioritetų nustatymas: kas žudo pirmiausia
Krizės metu praktiška visada pradėti nuo:
1) Kvėpavimo takai ir kvėpavimas
- Ar žmogus gali kalbėti? Tada kvėpavimo takai dažniausiai būna laisvi.
- Jei žmogus be sąmonės: patikrinkite kvėpavimą.
- Jei žmogus normaliai nekvėpuoja: nedelsdami pradėkite gaivinimą.
2) Gausus kraujavimas
- Gausus kraujavimas gali greitai pražudyti, bet tinkamais veiksmais jį dažnai galima sustabdyti.
- Ieškokite kraujo, kuris „pulsuoja“, greitai permerkia drabužius ar sudaro balą.
3) Šokas ir hipotermija
- Hipotermija pablogina kraujavimą ir šoką.
- Krizės metu apie šilumą reikia pagalvoti anksti, o ne kaip apie „paskutinį punktą“.
Širdies sustojimas: gaivinimas ir defibriliatorius (AED)
Sustojus širdžiai sustoja kraujotaka. Nesiimant veiksmų, sunkus smegenų pažeidimas gali atsirasti per kelias minutes.
Kada pradėti gaivinimą?
Pradėkite gaivinimą, jei žmogus be sąmonės ir normaliai nekvėpuoja.
Kaip gaivinti (suaugusįjį)
- Patikrinkite sąmonę ir kvėpavimą.
- Skambinkite 112 (arba paprašykite, kad paskambintų kas nors kitas).
- Krūtinės paspaudimai: spauskite krūtinės viduryje, maždaug 5–6 cm gyliu, apie 100–120 paspaudimų per minutę tempu.
- 30 paspaudimų, po jų 2 įpūtimai, jei galite ir norite.
- Tęskite, kol perims pagalba arba žmogus pradės normaliai kvėpuoti.
Jei įpūtimų nedarote: be pertraukų nuolat spauskite krūtinę. Veikti visada geriau nei neveikti.
Defibriliatorius (AED)
Automatinis išorinis defibriliatorius (AED) analizuoja širdies ritmą ir elektros impulsą duoda tik tada, kai jo reikia. Jis žingsnis po žingsnio duoda aiškius balso nurodymus. Jei yra defibriliatorius, panaudokite jį kuo greičiau.
Stabili šoninė padėtis
Stabili šoninė padėtis naudojama, kai žmogus be sąmonės, bet normaliai kvėpuoja.
- Jei žmogus normaliai nekvėpuoja: neguldykite į šoninę padėtį – pradėkite gaivinimą.
- Jei žmogus kvėpuoja normaliai: šoninė padėtis padeda išlaikyti kvėpavimo takus laisvus ir sumažina užspringimo riziką.
Svarbu
Gaivinimas – gyvybę gelbstintis veiksmas, kurį geriausia atlikti išmokus. Pagrindinis gaivinimo kursas suteikia pasitikėjimo, išmoko tinkamos technikos ir padidina tikimybę, kad išdrįsi veikti, kai tikrai prireiks.
Gausaus kraujavimo stabdymas
Krizės metu kraujavimo stabdymas yra vienas svarbiausių įgūdžių. Skirtumą dažnai lemia minutės.
Kurioje kūno vietoje yra sužalojimas – todėl skirtingam kraujavimui reikia skirtingų veiksmų
Kai prasideda gausus kraujavimas, svarbu ne tik kraujo kiekis, bet ir tai, kurioje kūno vietoje yra sužalojimas.
Kai kuriuos kraujavimus dažniausiai galima veiksmingai sustabdyti stipriai spaudžiant. Kiti būna vietose, kur spaudimas veikia prasčiau, nes už kraujagyslių nėra kieto pagrindo arba sužalojimas yra giliai.
Be to, krūtinės ląstoje yra ypatinga rizika: per atviras žaizdas gali būti įsiurbiama oro, o tai paveikia kvėpavimą.
Rankų ir kojų kraujavimas – tokį galima sustabdyti spaudimu
Tai kraujavimai, kai kraujo tekėjimą galite sustabdyti spausdami tiesiai kraujuojančią vietą.
Gaminimas:
- Tiesioginis spaudimas ranka ar kompresu
- Uždėkite spaudžiamąjį tvarstį (kompresas + stiprus spaudimas + pritvirtinimas)
- Pakelta galūnė gali padėti, bet niekada nepakeičia spaudimo
Turniketas
Turniketas gali išgelbėti gyvybę esant gyvybei pavojingam rankos ar kojos kraujavimui, bet jį naudoti reikėtų turint žinių ir tinkamą priemonę.
- Uždėkite jį ant galūnės aukštai virš sužalojimo
- Stipriai užveržkite, kol kraujavimas liausis
- Užsirašykite laiką
- Neatlaisvinkite, kol neperims medikai
Turniketo negalima dėti ant liemens, kaklo, galvos ar kirkšnies / pažasties srityje.
Viršutinės kūno dalies, kirkšnies ir pažasties kraujavimas – sunkiau sustabdomas
Čia kraujavimą iš išorės dažnai sunkiau sustabdyti.
Svarbiausia:
- Nedelsdami skambinkite 112
- Jei įmanoma, spauskite žaizdą
- Laikykite žmogų ramiai ir šiltai
- Stebėkite kvėpavimą ir sąmonę
Žaizdos tamponavimas (pažangus metodas)
Žaizdos tamponavimas gali būti taikomas esant gilioms kirkšnies ar pažasties žaizdoms, kai turniketo panaudoti neįmanoma. Tam reikia mokymų ir praktinių pratybų.
Jei nesate mokęsi: apsiribokite tiesioginiu spaudimu, spaudžiamuoju tvarsčiu ir greitu pagalbos iškvietimu.
Skvarbieji sužalojimai ir krūtinės ląstos žaizdos
Esant skvarbiesiems krūtinės ląstos sužalojimams, įkvepiant į krūtinės ertmę gali būti įsiurbiama oro, todėl gali subliūkšti plautis. Tai sunki būklė, kuri gali greitai pabloginti kvėpavimą.
Veiksmai:
- Jei turite specialų krūtinės tvarstį (vožtuvinį tvarstį), juo uždenkite žaizdą
- Jei specialaus tvarsčio nėra, galima panaudoti sandarią medžiagą, kad į žaizdą patektų mažiau oro, kartu kiek įmanoma leidžiant iškvėpti
- Laikykite nukentėjusįjį kuo ramiau ir šiltai
- Nedelsdami skambinkite 112
Tai sudėtingi ir gyvybei pavojingi sužalojimai, kai, kol perims medikai, lemiamą reikšmę turi greita pagalba, tinkama žaizdos apsauga ir šilumos išsaugojimas.
Šokas ir hipotermija
Šokas – gyvybei pavojinga būklė, kai gyvybiškai svarbūs organai negauna pakankamai kraujo. Jis gali ištikti įvairiose situacijose, kai kūnas patiria stiprų stresą ar sužalojimą.
Šokas, be kita ko, gali ištikti:
- patyrus traumą ir gausiai kraujuojant, pavyzdžiui, nukritus ar susižeidus gamtoje
- patyrus sunkių sužalojimų eismo įvykyje, net jei išorinių sužalojimų ne visada matyti
- nudegus ar patyrus suspaudimo traumą
- smarkiai sušalus ar esant dehidratacijai
Dažni požymiai:
- blyški, šaltu prakaitu išpilta oda
- nerimas ar vangumas
- dažnas pulsas
- dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas
Veiksmai:
- sustabdykite kraujavimą ir pašalinkite gyvybei pavojingas priežastis
- palaikykite žmogų šiltą (pakloti po apačia + apkloti + apsaugoti nuo vėjo)
- nuraminkite ir suteikite saugumo jausmą
- esant sunkiam sužalojimui, neduokite valgyti ir gerti
Šiluma krizės metu yra gyvybę gelbstinti priemonė, ypač jei žmogus kraujuoja ar ilgai nejuda.
Alerginės reakcijos ir anafilaksija
Alerginės reakcijos gali prasidėti greitai, o jų sunkumas būna įvairus – nuo lengvų simptomų iki gyvybei pavojingų būklių. Dažnos priežastys – maisto produktai, vabzdžių įgėlimai, vaistai ir kontaktiniai alergenai.
Dažni alerginės reakcijos simptomai:
- niežulys, bėrimas ar dilgėlinė
- lūpų, veido ar akių patinimas
- pykinimas ar pilvo skausmas
Sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) požymiai:
- pasunkėjęs ar švokščiantis kvėpavimas
- liežuvio ar ryklės patinimas
- galvos svaigimas, alpimo jausmas ar sutrikusi sąmonė
Veiksmai:
- jei įmanoma, nutraukite kontaktą su alergenu
- jei sutrikęs kvėpavimas ar bendra būklė, skambinkite 112
- jei yra adrenalino švirkštiklis ir jis žmogui paskirtas, panaudokite jį
- kol atvyks pagalba, žmogų nuraminkite ir nuolat stebėkite
Įtarus anafilaksiją, būklę visada reikia vertinti kaip skubią.
Vaikai, turintys žinomų alergijų, visada turėtų turėti adrenalino švirkštiklį po ranka, o šalia vaiko esantys suaugusieji turėtų žinoti, kur jis yra ir kaip juo naudotis. Darželyje, mokykloje ir išvykose reikia ypač aiškiai susitarti dėl alergijų ir tvarkos.
Nudegimai
Krizinėse situacijose gaisrai retai būna tokie, kad pavienis žmogus galėtų juos užgesinti ar sustabdyti. Todėl esant dideliems miškų gaisrams arba kai elektra, vanduo ir gelbėjimo tarnybos neveikia įprastai, ankstyva ir teisinga pirmoji pagalba tampa lemiama, kad sužalojimas būtų kuo mažesnis ir būtų išvengta infekcijos.
Veiksmai:
- anksti vėsinkite sužalotą vietą vėsiu tekančiu vandeniu
- toliau vėsinkite maždaug 15 minučių – vėsinant ilgiau didėja kūno peršalimo rizika, ypač vaikams
- apsaugokite vietą nuo nešvarumų ir tolesnio sužalojimo
Dideliems, giliems ar skausmingiems nudegimams – taip pat veido, rankų ar sąnarių nudegimams – visada reikia gydytojo įvertinimo.
Krizinėse situacijose, kai medicinos pagalba nepasiekiama iš karto
Jei profesionali pagalba gali vėluoti, kol kas reikia sutelkti dėmesį į tai, kad sužalojimas būtų švarus, apsaugotas ir stebimas.
- Toliau palaikykite nudegimą švarų. Reguliariai keiskite apsauginį tvarstį ir pasirūpinkite, kad vieta būtų sausa ir be nešvarumų.
- Saugokite nuo atšalimo. Nudegę žmonės lengvai netenka šilumos. Likusį kūną laikykite šiltai, apklotą antklode ar drabužiais.
- Nepradurkite pūslių. Pūslės yra natūrali apsauga nuo infekcijos.
- Nenaudokite liaudiškų priemonių. Netepkite nudegimų sviestu, aliejumi, dantų pasta ar panašiomis priemonėmis. Jos gali pabloginti sužalojimą ir padidinti infekcijos riziką.
- Prireikus malšinkite skausmą. Galima vartoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus pagal rekomenduojamą dozę.
- Kasdien stebėkite sužalojimą. Atkreipkite dėmesį į infekcijos požymius: stiprėjantį paraudimą, patinimą, pūlius, karščiavimą ar didėjantį skausmą.
- Kreipkitės į gydytojus, kai tik atsiras galimybė. Net jei padėtis stabilizuojasi, sunkiais laikomus nudegimus, kai tik bus įmanoma, visada turėtų apžiūrėti medikai.
Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija)
Sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pasireikšti sergantiesiems cukriniu diabetu, bet ir žmonėms be žinomo diabeto, pavyzdžiui, praleidus valgį, po sunkaus fizinio krūvio ar išgėrus alkoholio. Ši būklė gali greitai progresuoti ir tapti sunki, jei laiku nesiimama veiksmų.
Dažni sumažėjusio cukraus kiekio kraujyje požymiai
Simptomai įvairiems žmonėms gali skirtis, bet dažni požymiai yra:
- drebulys ar virpėjimas
- prakaitavimas, blyškumas
- alkis
- stiprus širdies plakimas
- dirglumas, nerimas ar sumišimas
- nuovargis ar sunkumas susikaupti
Kai cukraus kiekis kraujyje sumažėjęs ryškiau, gali pasireikšti ir:
- neaiški kalba
- nestabili eisena
- sąmonės netekimas.
Ką daryti įtarus sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje
Jei žmogus sąmoningas ir gali nuryti:
- duokite greitai pasisavinamo cukraus: gliukozės, saldaus gėrimo (sulčių, gaivaus gėrimo – ne „light“), medaus ar vandenyje ištirpinto cukraus
- gliukozės
- saldaus gėrimo (sulčių, gaivaus gėrimo – ne „light“)
- medaus ar vandenyje ištirpinto cukraus
- leiskite žmogui pailsėti
- būklei stabilizavusis, duokite ko nors ilgiau veikiančio, pavyzdžiui, sumuštinį ar vaisių
Jei žmogaus būklė sutrikusi, bet jis sąmoningas:
- atsargiai duokite cukraus
- nepalik žmogaus vieno
- jei būklė negerėja → skambinkite 112
Jei žmogus be sąmonės arba negali nuryti:
- neduokite nieko valgyti ar gerti
- paguldykite į stabilią šoninę padėtį
- nedelsdami skambinkite 112
Svarbu prisiminti
- Sumažėjusį cukraus kiekį kraujyje galima supainioti su apsvaigimu ar insultu
- Jei abejojate: laikykite, kad cukraus kiekis sumažėjęs – tokiu atveju cukrus nepakenks
- Daug sergančiųjų diabetu patys nešiojasi gliukozės ar turi tai nurodantį ženklą
Greitas atpažinimas ir paprasti veiksmai gali visiškai nulemti baigtį.
Apsinuodijimai
Apsinuodijimai kasdienybėje dažni ir gali ištikti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Tai gali būti bet kas – nuo vaistų ir chemikalų iki augalų, grybų ar alkoholio ir vaistų derinių.
Dažnos priežastys:
- vaistai (perdozavimas, netinkama dozė, vaikų smalsumas)
- valymo priemonės ir chemikalai
- alkoholis kartu su vaistais
- augalai, uogos ar grybai
- smalkės (anglies monoksidas) ar išmetamosios dujos uždarose patalpose
Apsinuodijimo požymiai
Simptomai priklauso nuo medžiagos ir kiekio, bet gali būti:
- pykinimas, vėmimas ar pilvo skausmas
- galvos svaigimas, nuovargis ar sumišimas
- sutrikęs kvėpavimas
- traukuliai ar sutrikusi sąmonė
Ką daryti
- Jei saugu, nutraukite sąlytį su medžiaga (pašalinkite medžiagą, išvėdinkite patalpą)
- Niekada nesukelkite vėmimo, jei negavote aiškaus nurodymo tai padaryti
- Išsaugokite pakuotę ar informaciją apie įtariamą medžiagą
- Priklausomai nuo simptomų, kreipkitės patarimo arba kvieskite pagalbą
Jei abejoji arba simptomai lengvesni: patarimo kreipkis į Giftinformationscentralen (Švedijos apsinuodijimų informacijos centrą).
Esant sunkiems simptomams, tokiems kaip:
- pasunkėjęs kvėpavimas
- traukuliai
- sutrikusi sąmonė
- įtariamas vaiko apsinuodijimas
Nedelsdami skambinkite 112.
Greita ir tiksli informacija gali būti lemiama tinkamam gydymui.
Kritimų sužalojimai ir smūgiai
Kritimai – viena dažniausių kasdienių sužalojimų priežasčių vaikams, suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus žmonėms. Jie dažnai įvyksta greitai ir atrodo nekalti, bet kai kuriais atvejais gali baigtis sunkiais sužalojimais.
Dažnos situacijos:
- paslydimai vonios kambaryje ar laiptuose
- kritimai žaidžiant ar bėgiojant patalpoje
- užkliuvimai už kilimų, žaislų ar slenksčių
- kritimai nuo kėdės, lovos ar kopėčių
Iškart po kritimo
Kai kas nors nukrito, svarbu prieš veikiant skirti kelias sekundes.
Gaminimas:
- Įsitikinkite, kad aplinka saugi (nebėra pavojaus vėl nukristi)
- Nuraminkite nukentėjusįjį ir užmegzkite su juo kontaktą
- Paklauskite, kas ir kur skauda
- Stebėkite judesius, skausmą ir bendrą būklę
Kada nereikėtų iš karto kelti žmogaus?
Nekelkite žmogaus, jei:
- skausmas stiprus ar greitai stiprėja
- žmogus susitrenkė galvą, kaklą ar nugarą
- įtariamas lūžis
- žmogui svaigsta galva, jis sutrikęs ar jį pykina
Leiskite žmogui likti gulėti ar sėdėti ir prireikus kvieskite pagalbą.
Dažni požymiai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį
Po kritimo visada reikėtų atkreipti dėmesį į:
- nepraeinantį ar stiprėjantį skausmą
- patinimą ar nenatūralią padėtį
- sumažėjusį judrumą
- tirpimą ar dilgčiojimą
- sutrikusią sąmonę
Stebėjimas po kritimo
Net jei iš pradžių sužalojimas atrodo lengvas, simptomai gali išryškėti vėliau.
Pirmosiomis valandomis:
- stebėkite bendrą būklę
- atkreipkite dėmesį į galvos skausmą, pykinimą ar nuovargį
- patikrinkite, ar skausmas nestiprėja
Menkiausiai suabejojus – kreipkitės į gydytojus arba skambinkite 1177 (Švedijos sveikatos informacijos linija). Esant ūmiems simptomams ar greitai blogėjant būklei – skambinkite 112.
Smegenų sukrėtimas ir įtariamas kraujavimas į smegenis
Smūgiai į galvą dažni krintant, sportuojant, žaidžiant ir kasdieniuose nelaiminguose atsitikimuose. Dauguma jų nesukelia sunkių sužalojimų – bet kai kurie sukelia. Todėl labai svarbu mokėti atskirti lengvą smegenų sukrėtimą nuo sunkesnio sužalojimo, pavyzdžiui, kraujavimo į smegenis, požymių.
Smegenų sukrėtimas – dažni simptomai
Smegenų sukrėtimas įvyksta, kai smegenys patiria staigų judesį ar smūgį. Simptomai gali pasireikšti iš karto arba pamažu.
Dažni požymiai:
- galvos skausmas
- galvos svaigimas
- pykinimas
- jautrumas šviesai
- nuovargis
- trumpalaikis atminties sutrikimas
- sunkumas susikaupti
Esant lengvam smegenų sukrėtimui, paprastai pakanka poilsio ir stebėjimo, bet simptomus reikia vertinti rimtai.
Įtariamas kraujavimas į smegenis – skubi būklė
Kraujavimas į smegenis gali įvykti net po iš pažiūros lengvo smūgio į galvą, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ar vartojantiems kraują skystinančius vaistus.
Pavojaus simptomai – nedelsdami skambinkite 112:
- stiprėjantis ar stiprus galvos skausmas
- pasikartojantis vėmimas
- sumišimas, asmenybės pasikeitimas
- didelis mieguistumas ar sunkumas pažadinti žmogų
- neaiški kalba
- nevienodo dydžio vyzdžiai
- traukuliai
- rankos ar kojos silpnumas
Nelaukite, „ar praeis savaime“. Įtarus kraujavimą į smegenis, lemia laikas.
Ką daryti iškart po smūgio į galvą?
- Leiskite žmogui pailsėti
- Venkite fizinio aktyvumo
- Atidžiai stebėkite mažiausiai 24 valandas
- Leiskite žmogui miegoti, jei jis nori, bet reguliariai jį patikrinkite – nedelsdami kreipkitės į medikus, jei jį sunku pažadinti, jis vemia arba pasidaro sumišęs
- Venkite alkoholio ir skausmą malšinančių vaistų, kurie veikia kraujavimą
Jei simptomai blogėja – nedelsdamas kreipkis į gydytojus.
Vaikai ir galvos sužalojimai
Vaikams gali būti sunku paaiškinti, kaip jie jaučiasi.
Būk ypač dėmesingi:
- neįprastam nuovargiui
- nesiliaujančiam verksmui
- vėmimui
- pusiausvyros sutrikimams
- pasikeitusiam elgesiui
Menkiausiai suabejojus – kreipkis į gydytojus.
Santrauka – galvos sužalojimai
- Visus smūgius į galvą reikia vertinti rimtai
- Smegenų sukrėtimui reikia poilsio ir stebėjimo
- Įtariamas kraujavimas į smegenis visada yra skubi būklė
- Geriau kreiptis į gydytojus vieną kartą per daug nei vieną kartą per mažai
Ankstyvi veiksmai gali nulemti baigtį.
Širdies infarktas – kai krūtinės skausmas pavojingas gyvybei
Širdies infarktas – viena sunkiausių ir dažniausių ūmių būklių kasdienybėje. Jis gali ištikti bet ką – namuose, darbe, automobilyje ar pasivaikščiojimo metu. Greiti veiksmai gelbsti gyvybes.
Širdies infarktas įvyksta, kai užsikemša kraujo tekėjimas į širdį ir širdies raumeniui pradeda trūkti deguonies. Kuo greičiau pradedamas gydymas, tuo mažesnis nuolatinis pažeidimas.
Dažni širdies infarkto simptomai
Simptomai įvairiems žmonėms skiriasi ir gali būti neaiškūs, ypač moterims, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiesiems diabetu.
Dažni požymiai:
- spaudimas, skausmas ar diskomfortas krūtinėje
- skausmas, plintantis į kairę ranką, petį, nugarą, kaklą ar žandikaulį
- dusulys
- šaltas prakaitas
- pykinimas ar vėmimas
- didelis nuovargis ar nerimas
Skausmas gali ateiti ir praeiti – jo negalima ignoruoti.
Netipiniai simptomai – ypač svarbu juos žinoti
Ne visi širdies infarktai sukelia aiškų krūtinės skausmą.
Vietoj to gali pasireikšti:
- staigus dusulys
- pykinimas be pilvo skausmo
- galvos svaigimas ar alpimo jausmas
- neįprastas nuovargis
- diskomfortas nugaroje ar pilve
Jei abejojate: visada laikykite, kad tai gali būti širdis.
Ką daryti įtarus širdies infarktą?
- Nedelsdami skambinkite 112. Nelaukite. Nevažiuokite į ligoninę patys.
- Leiskite žmogui patogiai sėdėti ar gulėti. Venkite krūvio.
- Atlaisvinkite veržiančius drabužius
- Laikykite žmogų ramų ir šiltai
- Neduokite valgyti ar gerti
Jei žmogus netenka sąmonės ir nustoja normaliai kvėpuoti – pradėkite gaivinimą ir, jei yra, naudokite defibriliatorių.
Svarbu suprasti
- Širdies infarktas gali greitai progresuoti
- Ankstyvas gydymas sumažina širdies sustojimo riziką
- Niekada nelaukite, kol skausmas „praeis“
- Geriau paskambinti 112 vieną kartą per daug nei vieną kartą per mažai
Santrauka – širdies infarktas
- Krūtinės skausmas + sutrikusi bendra būklė = skubu
- Simptomai gali būti neaiškūs
- Įtarę iškart skambinkite 112
- Greita pagalba gelbsti gyvybes
Insultas
Insultas ištinka, kai staiga sutrinka kraujo tekėjimas į dalį smegenų, dažniausiai dėl kraujo krešulio ar kraujavimo. Ši būklė gali ištikti bet ką ir reikalauja skubios pagalbos – baigtį visiškai lemia laikas.
FAST testas – greita patikra įtarus insultą
FAST testas naudojamas įtarus insultą, o ne po smūgio į galvą.
- F – veidas: ar žmogui šypsantis nusvyra viena veido pusė?
- A – ranka: ar žmogus gali pakelti abi rankas?
- S – kalba: ar kalba neaiški ar sunkiai suprantama?
- T – laikas: iškart skambinkite 112
Skubūs veiksmai
Menkiausiai įtarus insultą:
Nedelsdami skambinkite 112. Nelaukite ir nebandykite „palaukti, kas bus“.
Greitas gydymas gali išgelbėti gyvybę ir sumažinti ilgalaikių pažeidimų riziką.
Krūtinės skausmas be širdies sustojimo
Krūtinės skausmas – dažnas kasdienis simptomas, galintis turėti daug priežasčių – nuo nepavojingų raumenų negalavimų iki gyvybei pavojingų būklių. Problema ta, kad ne visada įmanoma iš karto įvertinti, kiek tai rimta.
Dažnos priežastys
- raumenų ar šonkaulių skausmas (pakėlus ką nors, kosint ar judant)
- stresas, nerimas ar panikos priepuolis
- virškinimo negalavimai ar refliuksas
- širdies infarktas ar kitas širdies sutrikimas
Pavojaus ženklai – visada vertinkite rimtai
Įtarkite širdies infarktą, jei:
- krūtinėje jaučiamas nepraeinantis spaudimas, sunkumas ar skausmas
- skausmas plinta į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį
- išpila šaltas prakaitas, pykina ar oda išblykšta
- trūksta oro ar staiga apima silpnumas
Ką daryti
- Nutraukite veiklą ir leiskite žmogui pailsėti
- Atlaisvinkite veržiančius drabužius
- Nepalikite žmogaus vieno
- Įtarę nedvejodami skambinkite 112
Visada geriau paskambinti vieną kartą per daug nei vieną kartą per mažai. Krūtinės skausmą, kuris jaučiamas „kitaip“, nepraeina ar stiprėja, visada reikia skubiai įvertinti.
Patempimai, išnirimai ir raiščių sužalojimai
Patempimai ir raiščių sužalojimai – vieni dažniausių kasdienių sužalojimų, dažnai atsirandantys žaidžiant, sportuojant, paslydus ar netinkamai pastačius koją. Dažniausiai jie pažeidžia čiurnas, kelius, riešus ir pirštus.
Kas yra kas?
- Raiščių patempimas: raiščiai ištempti ar pažeisti
- Raumens patempimas: raumuo ar sausgyslė perkrauti
- Panirimas: sąnarys trumpam išsinarino, bet grįžo į vietą
Dažni simptomai
- skausmas apkraunant ar judinant
- patinimas
- jautrumas
- kartais mėlynė
- sumažėjusį judrumą
Pirmieji veiksmai (RICE / POLICE principas)
- Poilsis – nutraukite veiklą
- Šaltis – vėsinkite vietą po 15–20 minučių
- Kompresija – elastinis tvarstis sumažina patinimą
- Pakėlimas – jei įmanoma, laikykite kūno dalį pakeltą
Kada kreiptis į gydytojus?
- jei skausmas stiprus ar stiprėja
- jei patinimas greitai labai padidėja
- jei žmogus visai negali atsiremti į galūnę
- jei sąnarys atrodo išsinarinęs
- jei skausmas per kelias dienas nesumažėja
Įtariamą lūžį visada turi įvertinti medikai.
Karščiavimas, febriliniai traukuliai ir vaikai
Karščiavimas vaikams dažnas ir dažniausiai rodo, kad organizmas kovoja su infekcija. Daugeliu atvejų pats karščiavimas nėra pavojingas – bet jis gali kelti nerimą, ypač tėvams.
Kas yra karščiavimas?
- Karščiavimu paprastai laikoma temperatūra nuo 38,0 °C
- Karščiavimas nėra liga, o simptomas
- Vaikai gali smarkiai karščiuoti ir vis tiek jaustis gana neblogai
Kada karščiavimas dažniausiai nepavojingas?
- vaikas reaguoja ir su juo galima bendrauti
- geria skysčių
- šlapinasi kaip įprastai
- tarp karščiavimo pikų gali žaisti ar reaguoti normaliai
Febriliniai traukuliai – atrodo dramatiškai, bet dažniausiai nepavojingi
Febriliniai traukuliai dažniausiai ištinka vaikus nuo 6 mėnesių iki 5 metų ir juos sukelia staigus temperatūros pakilimas.
Dažni požymiai:
- vaikas sustingsta ar trūkčioja
- akys gali užsiversti
- priepuolio metu vaikas nereaguoja
- priepuolis dažniausiai trunka trumpiau nei 2–3 minutes
Ką daryti ištikus febriliniams traukuliams?
- paguldykite vaiką ant šono
- pasirūpinkite, kad kvėpavimo takai būtų laisvi
- patraukite daiktus aplink vaiką
- nebandykite sustabdyti traukulių
- išlikite ramūs
Skambinkite 112, jei:
- traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes
- keli traukuliai kartojasi vienas po kito
- vaikas po to neatsibunda
- vaiką febriliniai traukuliai ištiko pirmą kartą
Kada kreiptis į gydytojus dėl karščiavimo?
- karščiuoja jaunesnis nei 3 mėnesių vaikas
- vaikas vangus, sunkiai pažadinamas ar nesidomi aplinka
- stiprus galvos skausmas, sustingęs sprandas ar nesiliaujantis vėmimas
- karščiavimas nepraeina kelias dienas
Karščiavimo ne visada galima – ir ne visada reikia – numušti. Svarbiausia – kaip vaikas jaučiasi, o ne skaičius termometre.
Kasdienės žaizdos – nubrozdinimai, įpjovimai ir įkandimai
Dauguma kasdienių žaizdų būna nedidelės, bet netinkamai jas prižiūrint gali išsivystyti infekcija, užsitęsti gijimas ar atsirasti nereikalingas skausmas. Pagrindinis principas visada tas pats: švaru, sausa ir apsaugota.
Dažnos kasdienės žaizdos
- nubrozdinimai nukritus ar žaidžiant
- nedideli įpjovimai peiliu, stiklu ar įrankiais
- durtinės ir plėštinės žaizdos
- nedideli, gyvybei nepavojingi kraujavimai
Ką daryti su nedidele žaizda
- Kruopščiai išvalykite žaizdą. Praplaukite švariu vandeniu. Pašalinkite nešvarumus, žvyrą ir šiukšles.
- Sustabdykite kraujavimą. Dažniausiai užtenka lengvai paspausti.
- Apsaugokite žaizdą. Naudokite pleistrą ar kompresą, kad žaizda liktų švari.
- Prireikus keiskite tvarstį. Stebėkite, ar neatsiranda paraudimo, patinimo ar pūlių.
Nubrozdinimai
- išvalykite ypač kruopščiai – likę nešvarumai gali sukelti infekciją
- kai žaizda nustoja šlapiuoti, verta trumpam leisti jai pakvėpuoti
- žaidžiant ar sportuojant apsaugokite
Įpjovimai
- jei žaizdos kraštai prasiskyrę ar kraujavimas nesiliauja → kreipkis į gydytojus
- gilias žaizdas gali tekti sutvirtinti juostelėmis, suklijuoti ar susiūti
Įkandimai – visada ypač atsargiai
Žmogaus ar gyvūno įkandimai kelia didelę infekcijos riziką, net jei žaizda atrodo maža.
Į gydytojus kreipkis, jei:
- įkandimas gilus
- įkąsta į veidą, rankas ar sąnarius
- stiprėja paraudimas, patinimas ar skausmas
- nesi tikras dėl stabligės ar pasiutligės rizikos
Mažos žaizdos retai būna pavojingos – bet jas reikia vertinti rimtai. Gera žaizdų priežiūra sumažina komplikacijų riziką ir pagreitina gijimą.
Svetimkūnis gerklėje – kvėpavimo takų užsikimšimas
Kai kas nors įstringa gerklėje ir užkemša kvėpavimo takus, padėtis greitai tampa pavojinga gyvybei. Kartu svarbu atskirti kosulį nuo visiško užsikimšimo – veiksmai skiriasi.
Dalinis kvėpavimo takų užsikimšimas – žmogus kosti
Jei žmogus gali:
- stipriai kosėti
- kvėpuoti
- kalbėti ar skleisti garsus
Leiskite žmogui kosėti. Nebandykite fiziškai įsikišti – kosulys yra geriausias kūno būdas pašalinti svetimkūnį.
Visiškas kvėpavimo takų užsikimšimas – skubi padėtis
Visiško užsikimšimo požymiai:
- negali kalbėti ar kosėti
- bando įkvėpti, bet oro negauna
- griebiasi už gerklės
- greitai pamėlynuoja lūpos / veidas
Veikite nedelsdami ir skambinkite 112.
Suaugusieji ir vyresni vaikai – ką daryti
- 5 smūgiai į nugarą Palenkite žmogų į priekį. Stipriai smogkite tarp menčių.
- Palenkite žmogų į priekį
- Ryžtingai suduokite tarp mentės kaulų
- 5 pilvo spaudimai (Heimlicho manevras). Atsistokite už žmogaus. Kumštį padėkite šiek tiek virš bambos. Staigiai spauskite į vidų ir aukštyn
- Atsistokite už žmogaus
- Kumštį padėkite šiek tiek virš bambos
- Staigiai spauskite į vidų ir aukštyn
Kaitaliokite smūgius į nugarą ir pilvo spaudimus, kol svetimkūnis iškris arba perims pagalba.
Maži vaikai (iki 1 metų)
- 5 smūgiai į nugarą, kūdikį paguldžius ant dilbio
- 5 krūtinės paspaudimai (kaip gaivinant, tik lėčiau)
❗ Kūdikiams pilvo spaudimų nedarykite.
Jei žmogus netenka sąmonės
- Paguldykite žmogų
- Pradėkite gaivinimą
- Nedelsdami skambinkite 112
Svarbu prisiminti
- Niekada nebandykite pirštais traukti svetimkūnio iš gerklės
- Nedaužykite per nugarą, jei žmogus veiksmingai kosti
- Geriau įsikišti vieną kartą per daug nei per vėlai
Kvėpavimo takų užsikimšimas pasitaiko retai – bet kai jis nutinka, greiti ir teisingi veiksmai yra lemiami.
Ką turėtų turėti namų pirmosios pagalbos rinkinys?
Namų pirmosios pagalbos rinkinys turi būti lengvai pasiekiamas, tvarkingas ir pritaikytas kasdieniams nelaimingiems atsitikimams. Jis turi padėti esant dažniausiems namų sužalojimams, bet taip pat leisti susitvarkyti ir su sunkesnėmis situacijomis, kol atvyks profesionali pagalba.
Pagrindinis turinys – daugumai namų ūkių:
Tai padengia daugumą kasdienių sužalojimų:
- pleistrai nuo pūslių
- įvairaus dydžio pleistrai
- sterilūs kompresai
- elastinis tvarstis
- lipni juosta
- žaizdų plovimo skystis ar dezinfekcinės servetėlės
- vienkartinės pirštinės
- skausmą malšinantys vaistai
- pincetas (rakščiai, erkėms ar smulkiems daiktams)
- žirklės (drabužiams ar tvarsčiams kirpti)
- termoplėvė / gelbėjimo antklodė (šilumai išlaikyti esant šokui ar ilgai nejudant)
Namuose su vaikais ar keliais šeimos nariais
Kai namuose gyvena daugiau žmonių, didėja ir poreikiai, ir reikalingos atsargos:
- daugiau įvairaus dydžio pleistrų
- karščiavimą mažinantys vaistai vaikams
- šaldomasis maišelis (sumušimams, patempimams ir patinimui)
- daugiau sterilių kompresų
Kai namuose rizika didesnė
Namų ūkiuose, kur didesnė įsipjovimų, kritimų ar stipresnio kraujavimo rizika – pavyzdžiui, naudojant peilius, įrankius, ruošiant malkas ar užsiimant pomėgiais, – gali būti protinga papildyti rinkinį paprastomis priemonėmis traumoms:
- spaudžiamasis tvarstis / hemostatinė marlė (stipresniam kraujavimui)
- daugiau gerai sugeriančių kompresų
- tvirtas elastinis tvarstis (tinka ir fiksavimui ar atramai)
Turniketas gali praversti esant sunkiam, gyvybei pavojingam kraujavimui, bet:
- jį turėti verta tik tada, jei žinote, kaip juo naudotis
- daugumoje namų tai nėra standartinė priemonė
- jis niekada nepakeičia spaudžiamojo tvarsčio kaip pirmojo pasirinkimo
Netinkamai naudojamas jis gali pakenkti labiau nei padėti.
Kad būtumėte geriau pasiruošę, kai tikrai prireiks, mes, Swilderness.com, rekomenduojame baigti ir pirmosios pagalbos, ir Stop the Bleed mokymus.
Švedijoje tokius mokymus siūlo iniciatyva Stop the Bleed Sverige, kurios dėmesys – greitai ir teisingai sustabdyti gyvybei pavojingą kraujavimą.
Svoris, pasirinkimas ir realybė – ką jums iš tikrųjų reikia nešiotis?
Kaip susidėsite savo pirmosios pagalbos rinkinį, glaudžiai susiję su:
- kokios rizikos yra jūsų kasdienybėje
- kiek žmonių tai liečia
- ar šalia yra vaikų ar vyresnio amžiaus žmonių
- jūsų pačių pirmosios pagalbos žiniomis
Rinkinys, kurį suprantate ir drįstate naudoti, visada geresnis už didelį rinkinį, kurio neišmanote.
Kartu pirmoji pagalba – tai ne viską pasiimti, o pasiimti tinkamus dalykus. Šimto pleistrų reikia retai, bet gali būti lemiama turėti kompresą, kuris tikrai sustabdys kraujavimą, kai pleistrai baigsis.
Pirmosios pagalbos priemonės turi atitikti riziką, kurią iš tikrųjų prisiimate – ne blogiausią įsivaizduojamą nelaimę, bet vis tiek apimti tai, kas iš tikrųjų lemia skirtumą, kai kas nors nutinka.
Todėl mažesnis, bet apgalvotas rinkinys gali būti geresnis už didelį, sunkų ir nepraktišką. Be to, tas pačias priemones galima naudoti įvairiai: kompresas gali tapti spaudžiamuoju tvarsčiu, drabužis – fiksacija, o termoplėvė gali išsaugoti šilumą ir esant šokui, ir ilgai nejudant.
Ouch Pouch – mažas rinkinys, kuris visada su jumis
Daugeliui protinga visada turėti mažą „Ouch Pouch“ rankinėje, automobilyje ar vežimėlyje – minimalų rinkinį su svarbiausiais dalykais. Tada nelaimei ištikus neliksite visai be nieko, nesvarbu, ar tai išvyka, kelionė ar kasdienė situacija.
Tokiam mažam rinkiniui dažnai užtenka:
- kelių pleistrų
- kompreso ar marlės
- elastinio tvarsčio ar lipnios juostos
- pirštinių
Kai kartu yra vaikų, net toks paprastas dalykas kaip pleistras su vaiko mylimu personažu gali greitai nemalonią situaciją paversti saugumo jausmu ir šypsena. Tai irgi pirmosios pagalbos dalis – nuraminti ir sukurti kontrolės jausmą.
Laikina pagalba gamtoje
Lūžusios kojos įtvarstymas
Lūžusią koją galima stabilizuoti:
- pagaliais, lazdomis ar kuprinės atramomis
- minkšta medžiaga, saugančia odą
- fiksuojant virš ir žemiau sužalojimo
Tikslas – sumažinti skausmą ir išvengti tolesnio sužalojimo.
Laikini neštuvai ar ramentai
Iš striukės ir dviejų kartičių galima padaryti neštuvus. Šakos gali pasitarnauti kaip ramentai. Improvizuojant svarbiausia stabilumas, o ne tobulumas.
Pirmoji pagalba skirtingose aplinkose
Šis gidas suteikia bendrą supratimą apie pirmąją pagalbą įvairiose aplinkose, kur pagrindiniai principai tie patys, o rizikos skiriasi priklausomai nuo aplinkybių.
Išsamesnei informacijai, pritaikytai gamtai, vietovei ir didesniems atstumams iki pagalbos, rekomenduojame:
Pirmoji pagalba žygiuojant Švedijoje
Platesnei pirmosios pagalbos apžvalgai kasdienėse ir judriose situacijose, tokiose kaip kelionės ir išvykos, žiūrėkite ir mūsų bendrą gidą:
Pirmoji pagalba – kelionėje, nuotykiuose ir išvykose
Jame, be kita ko, aptariama:
- slidinėjimas ir žiemos sąlygos
- žvejyba ir kabliukų sužalojimai
- išvykos į gamtą su vaikais
- eismo įvykiai ir kelionės
- kasdieniai nelaimingi atsitikimai namuose
Pirmosios pagalbos principai iš esmės tie patys – keičiasi aplinka, rizikos ir pagalbos prieinamumas.
Santrauka
Pirmoji pagalba nereikalauja būti tobulam. Svarbiausia:
- išdrįsti veikti
- suprasti pagrindinius mechanizmus
- išlošti laiko
Žinios, ramybė ir struktūra gelbsti gyvybes. Nesvarbu, ar nelaimė nutinka kasdienybėje, automobilyje, kalnuose ar miške – pirmosios minutės yra lemiamos.
Skaitymas – tik pradžia, kitas žingsnis – mokymai ir pratybos.
100 Švedijos žygių maršrutų!
Ieškote tobulo žygio maršruto? Surinkome 100 įdomiausių, sudėtingiausių ir lankytiniausių Švedijos žygių maršrutų viename sąraše!














































