Žvejyba, žygiai pėsčiomis ir stovyklavimas kalnuose.
Po intensyvių dienų Leksand Sommarlande atėjo laikas nusileisti ir išeiti į gamtą. Kitas mūsų sustojimas 2025 m. šventėje tapo Sälen – kur mes nusprendėme gyventi labai paprastai. Gyvenome palapinėje, virėme virš atviros ugnies ir ėjome į kalnus žvejoti, atrasti ir tiesiog mėgautis.
Pirmą vakarą pasistatėme palapinę Tandådalen kempinge – apsuptame miško, pelkės ir kalnų horizonte. Buvo tylu, ramu ir magiška. Nuotykiai gali prasidėti. Šis nuotykis yra mūsų Gamtos patirtis ir nacionaliniai parkai dalis.
Žvejybos nuotykis
Johanesas pradėjo žvejoti anksti dieną mažame upelyje, o Rosita ir Leo liko palapinėje miegoti. Rytas buvo ramus ir aiškus, o rūkas vis dar švelniai gulėjo virš žemės, kai jis nusileido link vandens. Upelis buvo aktyvus, ir buvo sunku pasirinkti žvejybos vietą – visur pasirodė apskritimai, atskleidžiantys aktyvias žuvis.
Pirmasis metų sezonas praėjo gerai, paskui kitas. Kai musė trečią kartą nusileido ant paviršiaus, ji iššoko. Musė dingo mažame purslų, fotoaparatas apvirto judėjimo metu, o linija iš karto buvo įtempta. Gražus dydžio upėtakis buvo užėmęs, ir nors kova buvo trumpa, jausmas buvo dar didesnis. Žuvis gali būti ramiai užsegama ir žymi puikią žvejybos sezono pradžią.
Džiaugsmas buvo šiek tiek pritemęs, kai pasirodė, kad fotoaparato baterija mirė viso to viduryje. Po greito fotoaparato pakeitimo sąlygos jau pasikeitė – aktyvumas sumažėjo ir kantrybė su juo. Ryto intensyvumas lėtai išblėso, ir vietoj daugiau kastų Johanesas nusprendė grįžti į palapinę.
Likusi šeima ten laukė. Saulė jau buvo suradusi kelią per palapinę, o pusryčiai buvo valgomi ramiai ir ramiai, su šiluma ant veidų ir kalnų visame kompanijai. Taiki dienos pradžia, po ryto, kuris jau pasiūlė lūkesčius, pagauti ir nedidelius trūkumus.
Karavano klubas Tandådalen
Žvyro sritis, kurios niekada nepamiršime! Raktai patekti į tuščią ir nepilotuojamą stovyklavietę neparodė jokių problemų, kai supratome, kad raktai prie vartų buvo pašto dėžutėje ant priėmimo sienos. Mokėjote naudodami Šv. Paprasta ir patogu, bet tas pats paprastumas nebuvo galima su elektros energija. Kadangi pamiršome gauti adapterį reguliariai lizdui, rasti jį tapo projektu savaime be sėkmės. Tačiau galiausiai Johanas rado įprastą išėjimą ant priėmimo sienos. Palapinę pasistatėme tiesiai priešais ir su sėkme mūsų pusėje, prailginimo laidas pasiekė tik aušintuvą.
Pirmą vakarą apžiūrėjome didelį stovyklavietę, kuri mūsų nuostabai buvo visiškai tuščia, išskyrus apie 5 automobilius ir du karavanus. Mes vieninteliai miegojome palapinėje! Kempingą sudaro įvairaus lygio žvyruotos aikštelės – puiku, jei tai žiemos stovyklavimas, bet vasarą nepatogu, ypač miegant palapinėje! Taip pat buvo keletas kajučių, o aptarnavimo namai buvo geros būklės.
Mes ėjome link Tandådalen keltuvo ir patikrinome slidinėjimo trasas žolėje. Pakeliui buvo daug mėlynių, ir mes pasirinkome tiek, kiek galėjome nešiotis ir atsisėdome prie palapinės, kad galėtume mėgautis tomis mėlynomis uogomis.
Ar norite aplankyti Karavano klubas Tandådalen??
Žygis į Kläppenskjulet
Mūsų pirmoji pilna diena Tandådalen, kurią nusprendėme, būtų skirta žygiams pėsčiomis. Vos už kelių minučių kelio automobiliu radome nedidelį taką. Paaiškėjo, kad tai buvo populiarus, ir pakeliui mes susitikome su keliais kitais, kurie taip pat buvo iš mėgautis kalnų kraštovaizdžiu. Žygiai kalnuose yra patirtis. Oras tampa gaivesnis, kojos – lengvesnės, o kilometrai po kojomis dingsta greičiau nei manote.
Mūsų kantrus mažasis sūnus taip pat linksminosi, nors maždaug kartą per minutę iškilo klausimas kada mes ten nusigausime?“. Tačiau kelyje buvo daug trukdžių. Jis rado mėlynes, nurodė nuodingus grybus, ieškojo varlių, ir galiausiai mes netgi susidūrėme su skruzdžių kalnu, kuris buvo aukštesnis ir didesnis nei tiek tėtis, tiek mama. Mes sustojome ir stebėjomės jo dydžiu – kol supratome, kad skruzdėlės jau kėlėsi mūsų kojas.
Kläppenskjulet tapo laukiamu poilsio sustojimu žygio metu. Kaip lietus ėmė švelniai kristi mažais lašais, taip ir mes atsisėdome po priedanga ir ištraukėme savo kuprines. Kitas darbotvarkės klausimas buvo kava. Mes turėjome jį su mumis, bet tirpi kava Johanesas supakuota pasirodė iš tikrųjų reguliariai paruošta kava. Rezultatas buvo šlykštus netvarka taurėje, kurią Rosita atsisakė gerti, garsiai protestuodamas dėl Johanneso prasto žinių apie sandėliuko turinį.
Laimei, kelionėje su mumis buvo tikras MacGyver. Johanesas stebuklingai pagamino tabletės formos servetėlę, sudrėkino ją vandeniu ir leido jam atsiskleisti į ploną audeklą. Šiek tiek drėgna, bet visiškai funkcionali. Vietoj to, kad išdžiovintume rankas, mes jį naudojome kaip filtrą ir įtempėme kavą. Netrukus abu sėdėjome su savo karšta ir gera kava, o lietus svyravo prieš metalinį stogo prieglaudą.
Pietums valgėme mūsų atvežtus briochės dešrelių ritinius, užpildytus saliamio ir krevečių salotomis. Jei mes žinojome, kad Kläppenskjulet yra grilis, mūsų maisto pasirinkimas tikriausiai atrodytų kitaip – vietoj to tikrai būtų atėjusi dešra.
Kelias atgal nesiūlė jokių svarbių įvykių, tačiau kelionė vis dar buvo viena iš tų įsimintinų akimirkų, kurios laikosi su jumis. Dažnai didžiausią įspūdį daro ne pats žygis, o mažos problemos kelyje – ir kaip jas išspręsti kartu – tai netgi akivaizdžiai paprasta kelionė, kurią prisimenate.
Lietus ir daugiau lietaus
Lietus nepakiltų. Laimei, kitą dieną po žygio turėjome trumpą pertrauką, tik laiku išdžiūti ir nuleisti palapinę. Šią vasarą orų nenuspėjamumas pasirodė esąs daugiau taisyklė nei išimtis, tačiau šią konkrečią dieną prognozė iš tikrųjų pasirodė teisinga. Mes supakuoti ir persikėlė iš Tandådalen Camping į mažą saloną radome per Airbnb į Stöten, apie 15 minučių automobiliu link Norvegijos.
Po beveik savaitės palapinėje, stogo virš mūsų galvų, atrodė kaip tikras pokytis. Pasinaudojome proga ir perėjome savo bagažą. Nepaisant kruopštaus Johanneso drausminimo – kai viskas turėjo grįžti į tą pačią vietą, – galiausiai tai tapo visišku chaosu. Drabužiai buvo ištraukti iš lagaminų, maistas ir indai buvo išsibarstę įvairiuose maišeliuose ir aušintuvuose, todėl reikėjo tinkamai peržiūrėti tam tikrą tvarką.
Kai viskas buvo galutinai sutvarkyta, pagaliau galėjome kvėpuoti. Rosita gamino tacos, Leo – po daugelio dienų be ekranų – turėjo žiūrėti tiek iPad, kiek jis norėjo, o Johannesas išėjo žvejoti vakare. Tačiau lietus ir toliau krito, atkakliai ir atkakliai, ir po kelių valandų buvo aišku, kad nei išsivalys, nei žuvys bus tinkamos nuotaikos. O gal Johanesas tiesiog pasirinko netinkamą mažo miško srauto dalį, kurią rado.
Kitą dieną mes vėl supakavome automobilį ir nuvažiavome į Stöten "Put & Take". Nedidelis, naujai pastatytas tvenkinys su prieplaukomis ir prieglaudomis, kuriame buvo kaupiami vaivorykštiniai upėtakiai. Pradėjome lėtai nuo kai kurių užkandžių ir tikėjomės, kad lietus palengvins, bet greitai paaiškėjo, kad jis tęsis visą dieną. Apsivilkome lietaus drabužius, žvejybos leidimą permetėme „Swish“ numeriu, užrašytu ant iškabos, ir užrišome muselę.
Johanesas išbandė įvairias muses, kol galiausiai rado nimfą, kuri dirbo. Streikas įvyko beveik iš karto. Buvo galima iškrauti apie 700 gramų vaivorykštinį upėtakį, o Leo nudžiugo, kad pagavome žuvį. Netrukus po to vėl smogė – ir dar kartą. Viena žuvis po kitos buvo įvežta, kol viskas baigėsi nimfa, kuri sugavo aukštai netoliese esančiame medyje.
Tuo metu žvejybos poreikis laikinai baigėsi ir dėmesys buvo nukreiptas į bandymą padėti Leo gauti savo žuvį. Jis jau buvo susiradęs naujų draugų aplink ežerą ir nekantriai stovėjo su lazda rankoje, visiškai sutelkęs dėmesį į plūdę ir krevetes, kabančias po juo. Tačiau sėkmė nebuvo mūsų pusėje. Gal vandenyje buvo per daug plūdžių, gal žuvys tiesiog pilnos.
Bet kuriuo atveju, mes grįžome namo su viena žuvimi – kuri pasirodė esanti tinkama vakarienei.
Salonas
Tą dieną mes nusprendėme, kad kitą dieną pakilsime į Fulufjället. Kelionė į šiaurę apie pusantros valandos. Bet tam reikėjo pirmiausia susikrauti daiktus. Ir tai darėme palapinėje, kai lietus pylė, nebuvo kažkas, ko norėjome, todėl patikrinome dar vieną saloną. Tai naujai pastatytas, nedidelis pratęsimas. Puikiai tinka mums. Mes paruošėme naujai sugautą žuvį ir praleidome vakarą pakuodami maišus. Kitą rytą, tai būtų tiesiog gauti į automobilį ir važiuoti link Fulufjället nacionalinio parko reikalas.
Receptą rasite Vaivorykštinis upėtakis su bulvėmis ir citrinų bei krapų padažu.
Skaityti daugiau apie kai mes lipti Fulufjället ir yra priversti skubėti žemyn kaip perkūnija juda.
Galerija
Peržiūrėkite vaizdus iš mūsų apsilankymo Sälen ir Stöten.
Kelionės nurodymai
Rasti savo kelią čia yra lengva. Naudokite žemėlapį, kad pamatytumėte tikslią vietą ir gautumėte kryptis tiesiai iš ten, kur esate dabar.
Rekomenduojame naudoti Google Maps“ ar kitą žemėlapio paslaugą esamam maršrutui, kelionės laikui ir bet kokiems srauto atnaujinimams.
Žemėlapis įkeliamas iš Google Maps tik paspaudus.
Pamatykite visą nuotykį!
Taip pat aplankėme ir filmą. Stebėkite, kaip mes randame milžinišką skruzdžių kalną žygio metu, kaip Johannes žvejoja ir kaip vasarą atrodo Tandådalen Kempingas ir slidinėjimo trasos.
Žiūrėti visus 2025 metų vasaros epizodus
Nuo šaltos Falu Koppargruvos šachtos iki šiltų nuotykių dienų Furuviksparkene. Leksand Sommarland nebuvo vienintelis kartas, kai per mūsų kelionę patekome į griaustinį! Kai mes pakilome į Fulufjället, turėjome bėgti atgal, kai patekome į dar vieną perkūniją.
Spustelėkite paveikslėlį, kad pereitumėte į grojaraštį
100 Švedijos žygių maršrutų!
Ieškote tobulo žygio maršruto? Surinkome 100 įdomiausių, sudėtingiausių ir lankytiniausių Švedijos žygių maršrutų viename sąraše!
























































